Apliejote nešiojamąjį kompiuterį skysčiu? Pirmosios pagalbos instrukcija

Pirmosios sekundės – lemiamos

Turbūt kiekvienas esame patyrę tą siaubingą akimirką, kai puodelis su kava ar arbata apsiverčia tiesiai ant klaviatūros. Širdis krenta į kulnus, o galvoje šmėkšteli mintis apie prarastus dokumentus, nuotraukas ir pinigus, kuriuos teks išleisti remontui ar naujam įrenginiui. Bet sustokite – dar ne viskas prarasta! Jūsų reakcija per pirmuosius 30-60 sekundžių gali lemti, ar kompiuteris išgyvens, ar taps brangia metalų laužo krūva.

Pirmiausia – nedvejodami išjunkite kompiuterį. Ne per „Start” meniu, ne laukdami, kol užsidarys programos. Tiesiog laikykite įjungimo mygtuką 5 sekundes, kol ekranas užges. Jei turite laiko ir drąsos, dar geriau – ištraukite maitinimo laidą ir nedelsiant išimkite bateriją (jei ji nuimama). Kiekviena papildoma sekundė, kai elektros srovė teka per šlapius komponentus, didina trumpojo jungimo riziką ir gali sukelti negrįžtamų pažeidimų.

Dabar apverskite kompiuterį klaviatūra žemyn. Taip, tiesiog apverskite jį ir palikite tokioje padėtyje. Tai padės skysčiui nutekėti lauk, o ne prasiskverbti giliau į įrenginį link motininės plokštės ir kitų jautrių komponentų. Jei matote, kad skystis dar teka, švelniai pakreipkite įrenginį, kad jis greičiau išsilietų.

Ko tikrai neturėtumėte daryti

Panikoje žmonės daro keisčiausių dalykų, kurie tik pablogina situaciją. Štai keletas absoliučių „ne”, kuriuos turite įsidėmėti:

Niekada nebandykite įjungti kompiuterio, kad „patikrintumėte, ar jis dar veikia”. Tai pati didžiausia klaida. Drėgni komponentai ir elektra – mirtinas derinys. Net jei jums atrodo, kad viskas išdžiūvo, viduje gali būti likę drėgmės, kuri sukels trumpąjį jungimą.

Nedžiovinkite kompiuterio fenu. Taip, girdėjau apie žmones, kurie tai darė. Karštis gali išlydyti plastmasines detales, pažeisti ekraną ir sukelti dar daugiau problemų. Be to, oro srautas gali įpūsti skystį dar giliau į įrenginį.

Nedėkite kompiuterio ant radiatorių ar kitų šildymo šaltinių. Priežastis ta pati – pernelyg aukšta temperatūra padarys daugiau žalos nei naudos. Taip pat neverta dėti jo į ryžius, kaip tai daroma su telefonais – tai veikia tik mituose ir socialiniuose tinkluose.

Kokį skystį išpylėte? Tai svarbu

Ne visi skysčiai vienodi, ir tai, ką išpylėte, lemia tolimesnius veiksmus bei kompiuterio išgyvenimo tikimybę.

Vanduo – geriausias variantas iš blogų. Jei tai buvo švarus vanduo be priedų, jūsų šansai gana geri. Vanduo pats savaime nekenkia elektronikai, problema kyla tik tada, kai jis sukuria elektros laidumą tarp komponentų. Išdžiovinus viską kruopščiai, kompiuteris gali sugrįžti į gyvenimą.

Kava, arbata, sultys – čia jau sudėtingiau. Šie skysčiai turi cukraus, rūgščių ir kitų medžiagų, kurios džiūdamos palieka lipnius likučius. Šie likučiai gali trukdyti klavišams veikti, koroduoti kontaktus ir ilgainiui sukelti gedimus net po sėkmingo išdžiovinimo.

Alus, vynas ar stipresni gėrimai – dar blogiau. Alkoholis gali pažeisti tam tikrus plastikinių dalių paviršius, o cukrus ir kitos medžiagos sukuria tikrą chaosą. Jei išpylėte kažką tokio, profesionalus valymas tampa beveik būtinas.

Lipnūs gėrimai kaip kola ar energetikai – blogiausias scenarijus. Didelis cukraus kiekis reiškia, kad išdžiūvus viskas bus apklijuota lipnia mase, kuri trukdys mechaniniams komponentams judėti ir gali sukelti nuolatinį trumpąjį jungimą.

Savarankiškas išardymas – ar verta rizikuoti?

Jei turite bent šiek tiek techninio supratimo ir esate išardę elektronikos anksčiau, galite pamėginti patys atlikti pirminius veiksmus. Tačiau būkite atsargūs – šiuolaikiniai nešiojamieji kompiuteriai, ypač plonesni modeliai, gali būti sudėtingi išardyti be specialių įrankių.

Pirma, suraskite savo kompiuterio modelio išardymo instrukciją internete. YouTube pilnas vaizdo įrašų, kuriuose žmonės išsamiai parodo, kaip atidaryti beveik bet kokį modelį. Pasižiūrėkite bent kelis tokius vaizdo įrašus prieš pradėdami.

Jums reikės tinkamų atsuktuvo galvučių – dažniausiai tai Phillips arba Torx tipo. Kai kurie gamintojai naudoja specialius varžtus, kad apsunkintų savarankišką remontą. Taip pat pravers plastikiniai atidarymo įrankiai (spudgers), kad nesubraižytumėte korpuso ir nesugadintumėte vidaus komponentų.

Kai atidarote kompiuterį, pirmiausia atjunkite bateriją nuo motininės plokštės. Paprastai tai mažas jungtis su keliais laidais. Švelniai ištraukite jį. Dabar galite saugiai valyti vidų.

Naudokite izopropilo alkoholį (bent 90% koncentracijos) ir švelius, nepaliekančius pūkelių audinius arba vatos pagaliukus. Izopropilo alkoholis greitai išgaruoja ir nekenksmingas elektronikai. Švelniai nuvalykite visas matomas skysčio pėdsakas. Jei skystis buvo lipnus, gali tekti valyti kruopščiau, kartojant procesą kelis kartus.

Klaviatūra dažniausiai būna labiausiai paveikta vieta. Kai kuriuose modeliuose ją galima išimti kaip atskirą komponentą, kituose ji integruota į korpusą. Jei klavišai išimami, galite juos nuimti ir išvalyti po jais. Tačiau būkite atsargūs – klavišų mechanizmai gali būti trapūs.

Džiovinimo menas ir mokslas

Po to, kai išvalėte matomus skysčio pėdsakus, prasideda laukimo žaidimas. Džiovinimas – kritinis etapas, ir čia skubėti tikrai neverta.

Idealus būdas – palikti kompiuterį išardytą, klaviatūra žemyn, gerai vėdinamoje vietoje bent 48-72 valandas. Taip, tai ilgai, bet geriau palaukti, nei skubėti ir gauti negyvą įrenginį. Jei galite, padėkite kompiuterį šalia ventiliatoriaus (ne ant jo!), kad oras cirkuliuotų aplink jį.

Kai kurie žmonės naudoja silikagelio maišelius, tokius, kokius randame naujų batų dėžėse ar elektronikos pakuotėse. Jei turite jų krūvą, galite sudėti kompiuterį į didelę dėžę su šiais maišeliais – jie absorbuos drėgmę iš oro. Tačiau tai nėra būtina, paprastas džiovinimas ore veikia puikiai.

Jei gyvenate drėgnoje aplinkoje, galite panaudoti oro drėgmės šalintuvą kambaryje, kur džiūsta kompiuteris. Tai pagreitins procesą ir užtikrins, kad visa drėgmė tikrai išgaruos.

Kada kreiptis į profesionalus

Yra situacijų, kai savarankiški veiksmai tiesiog nepakanka arba net pavojingi. Štai keletas ženklų, kad laikas ieškoti profesionalios pagalbos:

Jei išpylėte daug skysčio ir matote, kad jis prasiskverbė pro ventiliacijos angas į vidų. Tai reiškia, kad greičiausiai pasiekė motininę plokštę, procesorių ar kitus kritinius komponentus. Čia reikia profesionalaus valymo specialiais tirpalais ir įranga.

Kai kompiuteris buvo įjungtas, kai įvyko nelaimi, ir staiga išsijungė pats. Tai gali reikšti, kad įvyko trumpasis jungimas. Profesionalai turės patikrinti, ar nesudegintos kokios nors dalys.

Jei jūsų kompiuteris yra ypač plonas modelis (kaip MacBook Air ar panašūs ultrabook’ai). Šie įrenginiai dažnai turi priklijuotas baterijas, labai tankiai supakuotus komponentus ir reikalauja specialių įrankių bei žinių išardymui.

Kai išpylėte agresyvų skystį (pvz., rūgštį, šarmą, stiprų valiklį). Tokie skysčiai gali greitai koroduoti metalines dalis ir reikalauja skubaus profesionalaus įsikišimo.

Geras servisas turės ultragarsinį valytuvą, kuris gali nuvalyti net mažiausias skysčio liekanas iš sunkiai pasiekiamų vietų. Jie taip pat turi specialius tirpalus, kurie neutralizuoja koroziją ir apsaugo komponentus nuo tolimesnių pažeidimų.

Prevencija – geriau nei gydymas

Žinoma, geriausia strategija – iš viso neišpilti skysčio ant kompiuterio. Skamba akivaizdžiai, bet yra keletas paprastų įpročių, kurie gali išgelbėti jus nuo šios košmariškos situacijos.

Laikykite gėrimus toliau nuo darbo vietos. Jei tai neįmanoma, naudokite puodelius su dangteliais. Taip, gal tai atrodo kaip perteklinė atsargumo priemonė, bet vienas nelaimingas alkūnės judesys gali kainuoti šimtus eurų.

Investuokite į klaviatūros apsaugą. Plonas silikoninis ar plastikinis dangtelis ant klaviatūros gali apsaugoti nuo nedidelių išsiliejimų. Tiesa, kai kuriems žmonėms jis trukdo patogiai spausdinti, bet tai kompromisas tarp patogumo ir saugumo.

Jei reguliariai dirbate su skysčiais šalia (pvz., laboratorijoje, virtuvėje), apsvarstykite galimybę įsigyti vandeniui atsparius nešiojamuosius kompiuterius. Tokie modeliai egzistuoja, nors jie brangesni ir ne tokie populiarūs.

Darykite reguliarias atsargines kopijas. Net jei kompiuteris žūtų po skysčio išsiliejimo, jūsų duomenys būtų saugūs. Naudokite debesų saugyklą, išorinį kietąjį diską ar abu variantus. Tai turėtumėte daryti nepriklausomai nuo skysčių pavojaus – technika gali sugesti bet kada dėl įvairiausių priežasčių.

Kai viskas baigta – realybės patikrinimas

Praėjo kelios dienos, viskas išdžiūvo, ir atėjo laikas bandyti įjungti kompiuterį. Prijunkite maitinimo laidą (bet dar neįdėkite baterijos, jei ją išėmėte), giliai įkvėpkite ir paspauskite įjungimo mygtuką.

Geriausias scenarijus – kompiuteris įsijungia normaliai, viskas veikia kaip anksčiau. Patikrinkite visus klavišus, touchpad’ą, USB prievadus, garsą. Jei viskas veikia, galite džiaugtis – jums pasisekė. Vis tiek stebėkite įrenginį artimiausias kelias savaites, nes kai kurie simptomai gali pasireikšti vėliau.

Vidutinis scenarijus – kompiuteris įsijungia, bet kai kas neveikia. Galbūt keli klavišai neatsako, touchpad’as elgiasi keistai arba girdite keistus garsus. Tai reiškia, kad kai kurie komponentai nukentėjo, bet įrenginys vis dar naudojamas. Galite naudoti išorinę klaviatūrą ir pelę, kol nuspręsite, ar verta taisyti.

Blogiausias scenarijus – niekas nevyksta. Jokių garsų, jokių švieselių, ekranas juodas. Tai gali reikšti, kad motininė plokštė ar maitinimo sistema sugedo. Čia jau reikia profesionalios diagnostikos, ir taisymo kaina gali būti artima naujo kompiuterio kainai.

Net jei kompiuteris veikia, apsvarstykite galimybę jį parduoti ir įsigyti naują, kol jis dar veikia. Skysčio pažeisti kompiuteriai gali turėti paslėptų problemų, kurios pasireikš vėliau – korozija lėtai ėda kontaktus, likę druskų nuosėdos gali sukelti trumpuosius jungimus. Jei kompiuteryje yra svarbių duomenų, perkraukite juos kuo greičiau ir darykite reguliarias atsargines kopijas.

Taip pat verta patikrinti, ar jūsų draudimas (namų turto ar specialus elektronikos) padengia tokius atsitiktinius pažeidimus. Kai kurios draudimo kompanijos kompensuoja tokius nuostolius, nors paprastai reikia pateikti įrodymus ir mokėti išskaitomą dalį.

Svarbiausia pamoka iš visos šios patirties – greita ir teisinga reakcija gali išgelbėti įrenginį. Nepanikuokite, nedelsiant išjunkite kompiuterį, ištraukite maitinimą ir bateriją, apverskite jį, leiskite išdžiūti. Jei abejojate savo gebėjimais, geriau kreipkitės į profesionalus. Ir ateityje – laikykite tuos puodelius toliau nuo brangios elektronikos. Jūsų piniginė ir nervai padėkos.