SSD disko įdiegimas vietoj HDD: ar verta investicija į greitesnį kompiuterį

Kodėl apskritai kalbame apie SSD?

Turbūt daugelis esate girdėję apie SSD diskus, bet ne visi iki galo supranta, kas tai per technologija ir kodėl ji tapo tokia populiari. Paprasčiausiai tariant, SSD (Solid State Drive) – tai naujos kartos duomenų saugojimo įrenginys, kuris veikia visiškai kitokiu principu nei tradicinis kietasis diskas (HDD).

Įsivaizduokite seną vinilo plokštelę – kad ją paleistumėte, reikia mechaniškai pasukti diską, nuleisti adatą ir laukti, kol ji pasieks reikiamą vietą. Maždaug taip veikia ir HDD diskas – jame yra besisukantys magnetiniai diskai ir galvutė, kuri juda pirmyn atgal. O SSD veikia kaip USB atmintinė – jokių judančių dalių, visi duomenys saugomi elektroniniuose lustų mikroschemos. Skirtumas tarp šių technologijų yra tiesiog milžiniškas, ir tai jaučiama kiekviename kompiuterio darbo momente.

Kai prieš keletą metų SSD diskai atsirado rinkoje, jie buvo brangūs ir turėjo palyginti mažą talpą. Bet dabar situacija kardinaliai pasikeitė – 500 GB SSD galima įsigyti už visai prieinamą kainą, o tai daugumui vartotojų yra daugiau nei pakankamai.

Kas iš tikrųjų pasikeičia po SSD įdiegimo

Teorija teorija, bet kas realiai nutinka, kai pakeičiate seną HDD į naują SSD? Skirtumas yra toks akivaizdus, kad daugelis žmonių sako, jog tai tarsi įsigijote naują kompiuterį. Ir tai nėra perdėjimas.

Pirmiausia – įkrovimo laikas. Jei jūsų kompiuteris su HDD įsijungdavo per 2-3 minutes (o kai kurie ir ilgiau), su SSD tas pats procesas užtruks 10-20 sekundžių. Rimtai. Paspaudėte mygtuką, nuėjote kavos – ir grįžęs jau matote darbalaukį, pasiruošusį darbui. Tai ypač aktualu tiems, kurie nuolat skubate ir kiekviena minutė yra svarbi.

Programos taip pat paleidžiamos akimirksniu. Microsoft Word, Chrome naršyklė, Photoshop – visos šios programos, kurios anksčiau kraudavosi po keliolika sekundžių, dabar atsidaro per 1-2 sekundes. Dirbant su dideliais failais skirtumas dar ryškesnis – vaizdo redagavimo programos, didelės Excel lentelės, projektų failai – viskas veikia žymiai sklandžiau.

Dar viena sritis, kur SSD tikrai spindi – tai failų kopijavimas. Perkeliate 10 GB filmų į kitą katalogą? Su HDD tai galėjo užtrukti kelias minutes, su SSD – galbūt 20-30 sekundžių, priklausomai nuo disko greičio. Jei dažnai dirbate su dideliais failais, kuriate atsargines kopijas ar perkeliate duomenis, šis greitis tikrai pastebimai palengvins gyvenimą.

Praktiniai aspektai: ką reikia žinoti prieš perkant

Gerai, nusprendėte, kad norite SSD. Bet kaip pasirinkti tinkamą? Čia yra keletas svarbių dalykų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį.

Pirmiausia – talpa. Daugelis žmonių daro klaidą ir perka per mažą SSD, pavyzdžiui, 120 GB. Teoriškai tai gali atrodyti pakankamai, bet praktiškai – Windows operacinė sistema užima apie 30-40 GB, dar kelios programos, ir jūsų diskas jau beveik pilnas. Rekomenduoju rinktis bent 500 GB variantą – tai optimalus pasirinkimas tiek kainos, tiek talpos požiūriu.

Antra – sąsaja. Dauguma SSD diskų naudoja SATA III sąsają, kuri tinka beveik visiems kompiuteriams, pagamintiems per pastaruosius 10 metų. Bet jei turite naujesnį kompiuterį, verta pažiūrėti, ar jis palaiko M.2 NVMe sąsają – tokie diskai dar greitesni ir užima mažiau vietos (atrodo kaip RAM atmintinė, o ne tradicinis diskas).

Trečia – gamintojas. Rinkoje yra daug skirtingų gamintojų, bet patikimiausi ir populiariausi yra Samsung, Crucial, Western Digital, Kingston. Nebūtinai reikia pirkti brangiausią variantą – net vidutinės klasės SSD bus nepalyginamai greitesnis už bet kokį HDD.

Įdiegimo procesas: ar tikrai taip sudėtinga?

Daugelis žmonių bijo keisti diskus patys, manydami, kad tai labai sudėtinga. Tiesą sakant, tai vienas paprasčiausių kompiuterio atnaujinimų, kurį galite atlikti.

Jei turite stacionarų kompiuterį, procesas yra trivialus. Atidarote korpusą (paprastai reikia atsukti kelis varžtus), prijungiate SSD prie laisvos SATA jungties ir maitinimo laido. Tai tiek. Net jei niekada to nedarėte, YouTube pilna video instrukcijų, kur viskas parodoma žingsnis po žingsnio.

Su nešiojamais kompiuteriais gali būti šiek tiek sudėtingiau, nes kai kurie modeliai turi sunkiai prieinamus diskus. Bet dauguma verslo klasės ir vidutinės kainos nešiojamųjų leidžia gana lengvai pasiekti disko skyrelį. Vėlgi – paieškokite savo modelio instrukcijų internete, tikrai rasite.

Dabar apie duomenų perkėlimą. Turite du variantus: švarios operacinės sistemos įdiegimas arba viso disko klonavimas. Pirmasis variantas geresnis, nes gaunate švarią sistemą be jokių senų šlamšto failų, bet reikia iš naujo įdiegti visas programas. Antrasis – greitesnis, nes tiesiog perkeliate viską, kas buvo senajame diske. Daugelis SSD gamintojų kartu su disku pateikia nemokamą klonavimo programinę įrangą, kuri viską padaro automatiškai.

Kaina ir atsipirkimas: skaičiuojame realiai

Kalbant apie pinigus – kiek tai iš tikrųjų kainuoja? 500 GB SSD šiuo metu galima rasti už 40-60 eurų, priklausomai nuo modelio ir akcijų. 1 TB diskas kainuos apie 70-100 eurų. Taip, tai brangu nei HDD (kuris kainuotų gal 30-40 eurų už 1 TB), bet skirtumas nėra toks jau dramatiškkas.

Dabar pagalvokime apie alternatyvas. Naujas kompiuteris kainuotų bent 400-500 eurų, jei kalbame apie normalų darbo kompiuterį. Papildoma RAM atmintis (kitas populiarus atnaujinimas) kainuos 30-50 eurų už 8 GB, bet greičio padidėjimas nebus toks ryškus kaip su SSD. Naujas procesorius? Tai jau sudėtingesnis ir brangesnis projektas, kuris ne visada įmanomas senuose kompiuteriuose.

Taigi už 50-60 eurų galite savo 5-7 metų senumo kompiuterį paversti į mašiną, kuri dirba greičiau nei daugelis naujų biudžetinių kompiuterių. Jei kompiuterį naudojate kasdien darbui, mokslams ar hobio projektams, ši investicija atsipirks per kelias savaites – tiesiog dėl sutaupyto laiko ir nervų.

Ar yra kokių nors minusų?

Būkime sąžiningi – nėra tobulų sprendimų, ir SSD taip pat turi kelias silpnas vietas, apie kurias verta žinoti.

Pirma – kaina už gigabaitą vis dar didesnė nei HDD. Jei jums reikia saugoti terabaitus filmų, nuotraukų archyvų ar kitų didelių failų, kurie nereikalauja greito prieigos greičio, HDD vis dar yra ekonomiškesnis variantas. Daugelis žmonių naudoja kombinuotą sprendimą: SSD operacinei sistemai ir programoms, HDD dideliems failams saugoti.

Antra – duomenų atkūrimas. Jei HDD diskas sugenda, dažnai dar galima atkurti bent dalį duomenų specialiose laboratorijose. Su SSD tai daug sudėtingiau ir dažnai tiesiog neįmanoma. Todėl atsarginės kopijos yra dar svarbesnės nei anksčiau.

Trečia – rašymo ciklų ribojimas. SSD diskai turi teorinį rašymo ciklų limitą, po kurio gali pradėti gesti. Bet praktiškai šis limitas yra toks didelis, kad normaliam vartotojui diskas tarnaus 10-15 metų be jokių problemų. Nebent kasdien rašytumėte ir trintumėte šimtus gigabaitų duomenų, bet tokių vartotojų yra labai nedaug.

Kam SSD tikrai apsimoka, o kam gal ne

Yra situacijų, kai SSD įdiegimas yra beveik būtinas, ir yra atvejų, kai galima ir apsieiti.

SSD tikrai verta investicija, jei:
– Jūsų kompiuteris įkrauna Windows ilgiau nei minutę
– Programos lėtai atsidaro ir kartais „užstringa”
– Dirbate su dideliais failais (video montažas, grafinis dizainas, programavimas)
– Naudojate kompiuterį darbui ir jums svarbus efektyvumas
– Turite gerą procesorių ir pakankamai RAM, bet kompiuteris vis tiek lėtas
– Nešiojamas kompiuteris – SSD dar ir energiją taupo, taigi baterija ilgiau veiks

Galbūt galite palaukti, jei:
– Jūsų kompiuteris turi mažiau nei 4 GB RAM – pirmiausia geriau padidinti atmintį
– Procesorius labai senas (pvz., 10+ metų) – gal verta pagalvoti apie naują kompiuterį
– Naudojate kompiuterį tik retkarčiais paprastiems darbams
– Biudžetas labai ribotas ir turite kitų prioritetų

Ką daryti su senuoju HDD po keitimo

Taigi, įdiegėte SSD ir viskas veikia puikiai. O ką daryti su senuoju HDD? Nemeskite jo į šiukšlių dėžę – yra keletas protingų būdų jį panaudoti.

Pirmasis ir populiariausias variantas – paversti jį išoriniu disku. Galite nusipirkti specialų dėklą (USB 3.0 enclosure) už 10-15 eurų, įdėti ten seną HDD ir turėsite puikų išorinį diską atsarginėms kopijoms ar dideliems failams saugoti. Tai ypač naudinga, jei turite daug nuotraukų, filmų ar muzikos.

Antrasis variantas – jei turite stacionarų kompiuterį, galite palikti HDD viduje kaip papildomą diską. SSD naudokite operacinei sistemai ir programoms, o HDD – failams saugoti. Tai ideali kombinacija, kuri suteikia ir greitį, ir didelę talpą.

Trečias variantas – jei diskas jau senas ir galbūt nepatikimas, galite jį perduoti į elektronikos atliekų surinkimo punktą. Tik nepamirškite prieš tai ištrinti visų duomenų specialia programa, kuri perrašo visą diską keliskart – paprasto formatavimo nepakanka, jei norite užtikrinti duomenų saugumą.

Kai greitis tampa nauja realybe

Po SSD įdiegimo daugelis žmonių sako, kad nebegali grįžti atgal. Ir tai suprantama – kai priprantate prie greičio, kai kompiuteris reaguoja akimirksniu, kai nebereikia laukti ir nervintis, ar programa užstrigo, ar tiesiog kraunasi – tai tikrai keičia kasdienę patirtį.

Galbūt skamba kaip reklama, bet realybė tokia, kad SSD yra vienas tų retų atnaujinimų, kuris duoda akivaizdžių rezultatų. Ne kaip naujas procesorius, kurio greičio padidėjimą pamatysite tik specialiose programose, ne kaip papildoma RAM, kuri padeda tik kai paleidžiate daug programų vienu metu. SSD jaučiasi kiekviename veiksme, kiekvieną dieną.

Ar verta investicija? Jei jūsų kompiuteris dar turi bent keletą metų gyvenimo, jei procesorius ir atmintis yra priimtini, bet sistema tiesiog lėta – tai viena geriausių investicijų, kurią galite padaryti. Už kainą, mažesnę nei vakarienė restorane dviem, galite pratęsti kompiuterio gyvenimą keliems metams ir kiekvieną dieną džiaugtis greitu, sklandžiu darbu. O tai, mano nuomone, yra tikrai verta.