Stacionaraus kompiuterio gedimų diagnostika: kaip sutaupyti remonto išlaidas

Kada kompiuteris tikrai sugedęs, o kada tik išdykauja

Pirmiausia reikia suprasti, kad ne kiekvienas kompiuterio keistenybė reiškia rimtą gedimą. Kartais sistema tiesiog užstringa dėl programinių problemų, o ne dėl to, kad kažkas fiziškai sugedo. Prieš skambinant į servisą ar perkant naujas dalis, verta išsiaiškinti tikrąją problemos priežastį.

Dažniausiai žmonės panikoj skambina specialistams, kai kompiuteris tiesiog neįsijungia arba ekrane nieko nematyt. Tačiau problema gali būti banalumo viršūnėje – atsitraukęs maitinimo laidas, išsijungęs monitoriaus kabelis ar tiesiog sugadintas maitinimo lizdas sienoje. Taip, girdėjau realią istoriją, kai žmogus vežė kompiuterį į servisą, o paaiškėjo, kad tiesiog buvo išjungtas lizdas prie sienos.

Programinės problemos taip pat gali atrodyti kaip aparatūros gedimai. Jei sistema lėtai veikia, užstringa ar netikėtai išsijunginėja, tai nebūtinai reiškia, kad sugedo procesorius ar motininė plokštė. Dažnai kalti virusai, perpildytas kietasis diskas ar tiesiog per daug programų, kurios automatiškai paleidžiamos kartu su sistema.

Ką galite patikrinti patys be jokių specialių įrankių

Pirmasis dalykas, kurį turėtumėte padaryti – atidaryti kompiuterio korpusą ir pažiūrėti, ar viduje nėra dulkių karalystės. Skamba juokingai, bet dulkės yra viena dažniausių kompiuterių problemų priežasčių. Jos kaupiasi ant aušintuvų, procesorių, vaizdo plokščių ir trukdo normaliai vėsinimui. Rezultatas – kompiuteris perkais, pradeda lėtėti arba netikėtai išsijunginėja.

Dulkes galima išvalyti paprastu dulkių siurbliu (tik atsargiai, per arti nelaikykite) arba specialiu suslėgto oro balionėliu, kurį galima nusipirkti bet kurioje kompiuterių parduotuvėje už kelis eurus. Kai valote, atkreipkite dėmesį į procesorių ir vaizdo plokštės aušintuvus – būtent ten dulkės kaupiasi labiausiai.

Kitas dalykas – patikrinkite visus laidus ir jungtis. Kartais RAM atmintis ar vaizdo plokštė tiesiog šiek tiek atsitraukia nuo lizdo dėl vibracijos ar temperatūros pokyčių. Ištraukite ir vėl įkiškite RAM plokšteles – dažnai tai išsprendžia problemas, kai kompiuteris pypsi ar neįsijungia. Tas pats su vaizdo plokšte – jei ekrane nieko nematyt, bet kompiuteris veikia, galbūt tiesiog reikia ją tvirtai įspausti į lizdą.

Kaip nustatyti, kuri dalis tikrai sugedo

Jei paprasti veiksmai nepadėjo, reikia gilintis. Čia praverčia sisteminis požiūris – reikia paeiliui tikrinti kiekvieną komponentą. Pradėkite nuo paprasčiausių dalykų ir judėkite link sudėtingesnių.

Maitinimo blokas – tai dažnai pamirštama, bet labai svarbi dalis. Jei kompiuteris visai neįsijungia, pirmiausiai įtarkite būtent jį. Galite patikrinti paprastu būdu: atjunkite maitinimo bloko kabelį nuo motininės plokštės, paimkite sąvaržėlę ar laidą ir sujunkite žalią laidą su bet kuriuo juodu laidu 24 kontaktų jungtyje. Jei maitinimo bloko ventiliatorius sukasi – jis veikia. Jei ne – reikia naujo.

RAM atmintis taip pat dažnai sugenda. Simptomai – mėlynas ekranas, atsitiktiniai užstrigimai, keisti garsai įsijungiant. Jei turite kelias RAM plokšteles, ištraukite visas ir įkiškite tik vieną, pabandykite įjungti. Neveikia? Ištraukite ir įkiškite kitą. Taip paeiliui patikrinsite kiekviena.

Kietasis diskas – jei sistema lėtai kraunasi, failai dingsta ar girdite keistus garsus (kliksinėjimą, cypimą), greičiausiai problema su HDD. SSD diskai paprastai sugenda tyliai – tiesiog nustoja veikti. Galite patikrinti diską prijungę jį prie kito kompiuterio arba naudodami specialias programas kaip CrystalDiskInfo, kuri parodo disko būklę.

Nemokamos programos, kurios padės rasti problemą

Yra krūva nemokamai prieinamų įrankių, kurie padės diagnozuoti problemas be specialisto pagalbos. Nereikia mokėti šimtų eurų už diagnostiką, kai galite tai padaryti patys.

CPU-Z ir GPU-Z – šios programos parodo visą informaciją apie jūsų procesorių ir vaizdo plokštę. Galite pamatyti temperatūras, dažnius, įtampas. Jei temperatūra viršija 80-90 laipsnių ramybės būsenoje – turite problemą su vėsinimu.

MemTest86 – geriausia programa RAM atminties testavimui. Ją reikia įrašyti į USB raktą ir paleisti kompiuterį nuo jo. Programa kelis kartus pereina per visą atmintį ir ieško klaidų. Jei randa – RAM sugedo ir reikia keisti.

CrystalDiskInfo – parodo kietojo disko būklę. Programa skaito S.M.A.R.T. duomenis ir įvertina, ar diskas sveikas. Jei mato įspėjimus – laikas daryti atsarginę kopiją ir pirkti naują diską.

HWMonitor – puiki programa visų temperatūrų ir įtampų stebėjimui. Jei kažkas kaista per daug ar gauna per mažai energijos – pamatysite.

Tipinės problemos ir jų sprendimo būdai

Kompiuteris įsijungia, bet ekrane nieko nematyt – paprastai kaltas vaizdo plokštė arba jos prijungimas. Patikrinkite, ar monitorius prijungtas prie vaizdo plokštės, o ne prie motininės plokštės (jei turite atskirą vaizdo plokštę). Ištraukite ir vėl įkiškite vaizdo plokštę. Jei turite integruotą grafiką – ištraukite atskirą vaizdo plokštę ir pabandykite prijungti monitorių prie motininės plokštės.

Kompiuteris įsijungia ir iš karto išsijungia – dažniausiai perkaitimas arba maitinimo problemos. Patikrinkite, ar procesorių aušintuvas tvirtai priglaudęs, ar termopasta nesausė (jei kompiuteriui daugiau nei 3-4 metai, termopastą tikrai reikia keisti). Taip pat gali būti kaltas maitinimo blokas, kuris nebeduoda pakankamai energijos.

Mėlynas ekranas (BSOD) – gali būti daug priežasčių, bet dažniausiai kalti RAM, tvarkyklės arba kietasis diskas. Pažiūrėkite, kokią klaidą rodo mėlynas ekranas – Google paieška pagal klaidos kodą dažnai duoda atsakymą. Pirmiausia patikrinkite RAM su MemTest86.

Lėtas veikimas – nebūtinai aparatūros gedimas. Pirma patikrinkite, ar neužpildytas diskas (turėtų būti laisvi bent 10-15% vietos), ar nėra viruso, ar neveikia per daug programų fone. Atsidarykite Task Manager (Ctrl+Shift+Esc) ir pažiūrėkite, kas naudoja daug resursų.

Kada tikrai reikia specialisto pagalbos

Yra situacijų, kai geriau nepasitikėti savimi ir kreiptis į profesionalus. Jei problema susijusi su motinine plokšte – čia jau reikia specialių žinių ir įrangos. Motininės plokštės remontas dažnai neapsimoka, nes nauja kainuoja panašiai kaip remontas, bet bent jau žinote, kad veiks.

Jei įtariate, kad sugedo procesorius – tai reta, bet galima. Procesoriai sugenda labai retai, bet jei nutiko – patys tikrai nepataisysite. Čia reikia keisti visą procesorių, o tai jau gana brangu.

Nešiojamų kompiuterių remontai taip pat geriau palikti specialistams, ypač jei reikia keisti ekraną, klaviatūrą ar kitus integruotus komponentus. Nešiojamieji daug sudėtingesni nei stacionarūs, ir lengva ką nors sugadinti.

Jei kompiuteris dar garantijoje – net nebandykite patys remontui. Atidarius korpusą prarandate garantiją. Geriau nuvežkite į servisą ir leiskite jiems spręsti problemą nemokamai.

Kaip išvengti brangių klaidų perkant naujas dalis

Didžiausia klaida – pirkti naujas dalis neįsitikinus, kad būtent jos sugedo. Žmonės dažnai perka naują vaizdo plokštę, kai iš tikrųjų kaltas maitinimo blokas. Arba keičia RAM, nors problema buvo kietajame diske.

Prieš perkant bet ką brangaus, pabandykite pasiskolinti analogišką dalį iš draugo ar pažįstamo ir patikrinti. Jei problema išnyksta – žinote, ką reikia keisti. Jei ne – ieškokite kitur.

Dar vienas patarimas – nepirkite naujausių ir brangiausių dalių, jei jūsų kompiuteris jau senas. Jei turite 7-8 metų senumo sistemą, neapsimoka į ją dėti 500 eurų vaizdo plokštę. Geriau tą patį biudžetą skirti naujo kompiuterio pirkimui arba bent jau didesniam atnaujinimui.

Perkant dalis internetu, žiūrėkite ne tik kainos, bet ir grąžinimo sąlygų. Kai kurios parduotuvės leidžia grąžinti dalis per 14-30 dienų, jei jos nepadėjo išspręsti problemos. Tai labai naudinga, kai neesate 100% tikri, kas sugedo.

Prevencija – geriau nei remontas bet kuriuo atveju

Daugelio problemų galima išvengti paprasčiausiai tinkamai prižiūrint kompiuterį. Valykite dulkes bent kartą per pusmetį – tai užtrunka 15 minučių, bet gali pratęsti kompiuterio gyvenimą metais.

Keiskite termopastą kas 2-3 metus. Ji džiūsta ir praranda savybes, dėl to procesorius pradeda kaisti. Termopasta kainuoja keletą eurų, o jos keitimas užtrunka 10-15 minučių. Tai viena pigiausia ir efektyviausia priežiūros procedūra.

Naudokite kokybišką maitinimo bloką. Tai ne ta vieta, kur reikia taupyti. Prastas maitinimo blokas gali sugadinti visas kitas dalis. Geriau sumokėti 50-70 eurų už normalų maitinimo bloką nei vėliau keisti viską.

Darykite reguliarias atsargines kopijas. Kietieji diskai sugenda netikėtai, ir kai tai nutinka, duomenų atgavimas gali kainuoti šimtus eurų. Išoriniai diskai ar debesų saugyklos kainuoja daug mažiau nei duomenų atgavimo paslaugos.

Nepalikite kompiuterio ant grindų, ypač jei turite kilimą. Ten kaupiasi daugiausia dulkių, kurios įsiurbiamos į vidų. Geriau pastatykite ant stalo ar bent jau ant kažkokios pakylos.

Įsitikinkite, kad kompiuteris turi pakankamai ventiliacijos. Nestatykite jo į uždarą spintelę ar per arti prie sienos. Oras turi cirkuliuoti laisvai, kitaip visos dalys kaista ir greičiau sensta.

Taip, diagnostika ir remontas gali atrodyti sudėtingi, bet dauguma problemų iš tikrųjų gana paprastos. Su šiek tiek kantrybės ir loginio mąstymo galite sutaupyti nemažai pinigų, kuriuos kitaip išleistumėte serviso centruose. Svarbiausia – nepulti į paniką ir sistemingai tikrinti kiekvieną galimybę. Ir atminkite – prevencija visada pigesnė nei remontas, tad prižiūrėkite savo kompiuterį reguliariai, ir jis tarnaus daug ilgiau be jokių problemų.