Vėlyvas rudens vakaras Kaune, biuro langai vienas po kito užgęsta, bet kažkur dvidešimtame aukšte dar dega šviesa. Programuotojas žiūri į ekraną, šalia – šaltas kavos puodelis ir tuščias greito maisto indelis. Pažįstama scena? Jei dirbi IT srityje, tikriausiai taip.

Kai kūnas užstringa, o galva vis dar dirba

IT darbas turi savo keistą fiziką – protas dega, o kūnas per dieną nepajuda nė metro. Sėdime, mąstome, spaudžiame klavišus, ir taip valandų valandas. Kaune, kur technologijų sektorius pastaraisiais metais tiesiog sprogo – naujos biuro erdvės Žaliakalnyje, senamiestyje įsikūrę startuoliai, dideli tarptautiniai centrai prie Laisvės alėjos – šis fenomenas jaučiamas ypač aštriai. Žmonės važiuoja į darbą automobiliu ar troleibusu, sėdi aštuonias-devynias valandas, tada grįžta namo ir… sėdi toliau, nes juk reikia dar peržiūrėti tą pull request’ą.

Kūnas tokiu ritmu gyventi nemoka. Jis prašo judesio, šviežio oro, normalaus maisto – o gauna monitoriaus švytėjimą ir saldainių dėžutę ant stalo, kurią kažkas atnešė „visai komandai”.

Mityba, kuri neišduoda vidury dienos

Didžiausia IT specialistų klaida – ne blogas maistas, o jo chaotiškumas. Pusryčiai praleidžiami, nes reikia spėti į stand-up, pietūs suvalgomi per penkiolika minučių tarp dviejų susitikimų, o vakare, kai galiausiai atsiranda laiko, suvalgoma tiek, kiek buvo praleista visą dieną.

Sprendimas nėra dramatiškas – tiesiog reikia grąžinti mitybai ritmą. Keletas dalykų, kurie iš tiesų padeda:

Pusryčiai turėtų būti baltyminiai, ne vien angliavandeniai – kiaušiniai, varškė, riešutai vietoj vien tik sumuštinio su uogiene.
Prie darbo stalo verta laikyti sausainius pakeičiant riešutais ar vaisiais – ranka vis tiek sieks užkandžio, tegul tai bus kažkas, kas neatneš cukraus kritimo po valandos.
Vanduo, ne tik kava. Kavos automatas biure yra puikus dalykas, bet jei jis tampa vienintele skysčio buvo, organizmas tai pajus – galvos skausmais ir nuovargiu.
Pietūs – ne prie kompiuterio. Net penkiolika minučių, praleistų kitoje erdvėje, keičia dienos eigą labiau, nei atrodo.

Kaune, laimei, nestinga vietų, kur galima greitai ir sveikai pavalgyti – nuo mažų lietaus lašeliais aprasojusių bistro Vilniaus gatvėje iki modernesnių sveikos mitybos taškų prie verslo centrų. Reikalas ne trūkumo, o įpročio – žmogus tiesiog turi nuspręsti, kad pietūs yra svarbus dienos taškas, ne formalumas tarp dviejų sprint’ų.

Judesys, kuris netrukdo darbui

Daug programuotojų mano, kad sportas – tai atskira, didelė, laiko reikalaujanti veikla, kuriai reikia specialaus pasiruošimo, sporto salės abonemento ir motyvacijos, kurios vakare, po ilgos dienos, dažniausiai neberandama. Tiesa yra kitokia – judesys neprivalo būti herojiškas.

Pietų pertrauka gali tapti pasivaikščiojimu palei Nemuną, jei biuras yra centre. Trumpas dvidešimties minučių pasivaikščiojimas Ąžuolyne prieš darbą ar po jo pakeičia daugiau, nei atrodo – ne tik fiziškai, bet ir tai, kaip galva susitvarko su dienos informacijos srautu. Kaunas šiuo atžvilgiu dosnus miestas – žalios zonos, upių krantinės, kalvos, kuriomis galima pasivaikščioti ar pasibėgioti, yra beveik visur po ranka.

Tiems, kam sunku rasti laiko po darbo, verta žiūrėti į darbo dieną kaip į galimybių lauką: laiptai vietoj lifto, stovima susitikimų vietoje sėdimų, penkiolikos minučių tempimosi pertrauka po ilgo kodo peržiūrėjimo. Tai neatrodo revoliucingai, bet susumavus per savaitę, skirtumas tampa apčiuopiamas.

Kai darbo ritmas tampa priešu

Reikia pripažinti sunkią tiesą – IT sektoriuje deadline’ai ne visada palieka vietos sveikam gyvenimo būdui. Release’o savaitė, produkcijos gedimas naktį, klientas kitoje laiko juostoje – visa tai realu, ir jokie patarimai nepakeis fakto, kad kartais tenka dirbti ilgiau nei norėtume.

Tačiau būtent dėl to įpročiai, kuriuos susikuriame įprastu metu, tampa lemiami. Jei žmogus dešimt mėnesių per metus valgo tvarkingai ir juda reguliariai, dviejų sunkių savaičių chaosas jo nesugriauna. Jei įprastas gyvenimo būdas – jau chaosas, tada bet koks papildomas krūvis tampa lūžio tašku.

Kompiliavimo rezultatas

Galų gale, žmogaus organizmas nėra sistema, kurią galima paleisti nesustabdant palaikymo. Reikia perkrovimų, atnaujinimų, kartais net ir klaidų ištaisymo. Kauno IT specialistai, dirbantys tarp šiuolaikiškų biurų stiklo sienų ir senamiesčio grindinio akmenų, turi tai, ko dažnai stinga kitiems miestams – kompaktišką erdvę, kurioje sportas ir sveika mityba nėra prabanga, o tik pasirinkimas, atstumas iki kurio – dešimt minučių pėsčiomis.

Nereikia tobulos sistemos nuo pirmos dienos. Užtenka vieno pakeitimo – pietų be telefono, pasivaikščiojimo vietoj dar vieno kavos puodelio, sąmoningo pasirinkimo vietoj automatinio veiksmo. Kūnas, kaip ir geras kodas, atsako į nuoseklumą, ne į vienkartinį herojišką veiksmą prieš deadline’ą.