Kompiuterio aušinimo sistemos valymas: kaip dažnai reikėtų atlikti

Kodėl dulkės kompiuteryje – tai rimta problema

Turbūt kiekvienas esame girdėję, kad kompiuterį reikia valyti, bet dažniausiai apie tai prisimename tik tada, kai įrenginys pradeda triukšmauti kaip reaktyvinis lėktuvas arba netikėtai išsijungia žaidimo ar darbo metu. Dulkės kompiuteryje nėra vien tik estetinė problema – jos tiesiogiai veikia įrangos veikimą ir ilgaamžiškumą.

Kai aušinimo sistemos užsikemša dulkėmis, procesorius, vaizdo plokštė ir kiti komponentai negauna pakankamo aušinimo. Temperatūra kyla, o kartu didėja ir gedimų rizika. Šiuolaikiniai kompiuteriai, žinoma, turi apsaugos mechanizmus – jie tiesiog sulėtina veikimą arba išsijungia, kai tampa per karšta. Bet ar tikrai norite dirbti su lėtėjančiu kompiuteriu arba nuolat klausytis ventiliatorių ūžesio?

Dulkių sluoksnis ant radiatorių veikia kaip šiluminė izoliacija. Net kelių milimetrų storio dulkių sluoksnis gali padidinti komponentų temperatūrą 10-20 laipsnių. O kai kurie komponentai, ypač vaizdo plokštės, ir taip veikia aukštoje temperatūroje, todėl bet koks papildomas laipsnis gali būti kritinis.

Kaip dažnai valyti – universalaus atsakymo nėra

Dabar prie svarbiausiojo klausimo. Internete rasite įvairiausių rekomendacijų – nuo „kas mėnesį” iki „kas metai”. Tiesa yra ta, kad dažnumas labai priklauso nuo jūsų konkrečios situacijos.

Aplinkos veiksniai čia vaidina pagrindinį vaidmenį. Jei gyvenant namuose yra augintiniai, ypač šunys ar katės, dulkių ir plaukų kaupimasis bus daug intensyvesnis. Kai kurie kompiuterių savininkai su šunimis turi valyti sistemas net kas 2-3 mėnesius. Jei namuose nėra gyvūnų ir reguliariai valote, galite išsiversti su valymu kas 6-12 mėnesių.

Kompiuterio vieta patalpoje taip pat svarbi. Stacionarus kompiuteris, stovintis ant grindų, renka dulkes daug greičiau nei tas, kuris stovi ant stalo. Grindų lygmenyje cirkuliuoja daugiau dulkių, plaukų ir kitų nešvarumų. Jei jūsų kompiuteris stovi po stalu ant kilimo – tikėkitės, kad valyti reikės dažniau.

Korpuso konstrukcija irgi turi reikšmės. Korpusai su dulkių filtrais apsaugo vidinę įrangą, bet tuos filtrus reikia reguliariai valyti – idealiu atveju kas mėnesį. Tai paprasta procedūra, kuri užima vos kelias minutes, bet labai pratęsia laiką iki pilno vidaus valymo.

Ženklai, kad laikas valyti jau atėjo

Nebūtina laikytis griežto grafiko – kompiuteris pats jums pasakys, kada jam reikia dėmesio. Tiesiog reikia mokėti atpažinti šiuos signalus.

Padidėjęs triukšmas – vienas akivaizdžiausių ženklų. Jei ventiliatoriai pradeda suktis greičiau ir garsiau nei įprastai, net kai neatliekate reiklių užduočių, greičiausiai aušinimo sistema nebeveikia efektyviai. Dulkės ant ventiliatoriaus menčių ne tik trukdo oro srautui, bet ir sukelia disbalansą, dėl kurio ventiliatorius triukšmauja dar labiau.

Aukštesnės temperatūros – jei naudojate temperatūros stebėjimo programas (o turėtumėte), atkreipkite dėmesį į pokyčius. Jei procesorius ramybės būsenoje įšyla iki 50-60 laipsnių, nors anksčiau būdavo 35-45, tai aiškus signalas. Programos kaip HWMonitor, Core Temp ar MSI Afterburner padės tai stebėti.

Netikėti išsijungimai arba sistemos nestabilumas – kai kompiuteris staiga išsijungia ar perkraunasi, ypač atliekant reiklesnes užduotis, tai dažnai būna perkaitimo problema. Žinoma, gali būti ir kitų priežasčių, bet užsikemšusi aušinimo sistema yra viena dažniausių.

Sulėtėjęs veikimas taip pat gali būti susijęs su temperatūra. Šiuolaikiniai procesoriai ir vaizdo plokštės automatiškai mažina savo veikimo dažnį (throttling), kai temperatūra tampa per aukšta. Tai apsaugo įrangą, bet jūsų našumas krenta.

Ką reikia valyti ir kaip tai daryti

Dabar apie praktiką. Valymas nebūtinai reiškia visiško kompiuterio išardymo – yra kelių lygių procedūros.

Paviršinis valymas (kas 1-2 mėnesius) apima dulkių filtrų valymą ir išorinio korpuso valymą. Daugelis šiuolaikinių korpusų turi lengvai išimamus dulkių filtrus priekyje, viršuje ir apačioje. Juos galite išimti, išpurtyti ar net nuplauti vandeniu (tik būtinai gerai išdžiovinkite prieš grąžindami atgal). Tai užima 5-10 minučių ir labai pratęsia laiką iki didesnio valymo.

Vidutinio lygio valymas (kas 3-6 mėnesius) – čia jau atidarote korpusą ir išpučiate dulkes suspaustu oru. Nereikia nieko išardyti, tiesiog nukreipiate oro srovę į ventiliatorius, radiatorius ir kitus komponentus. Svarbu: laikykite ventiliatorių menčių, kad jos nesisuktu, kai pučiate – priešingu atveju galite sugadinti guolius. Taip pat geriau tai daryti lauke ar bent jau gerai vėdinamoje patalpoje, nes dulkių bus daug.

Giluminis valymas (kas 6-12 mėnesių) – tai jau rimtesnis darbas. Išmontuojate ventiliatorius, nuimame procesoriaus aušintuvą, išvalote visas detales, pakeičiate terminę pastą. Jei nesate tikri dėl savo įgūdžių, geriau pasikvieskite specialistą arba bent jau gerai pasistudijuokite video pamokėles apie savo konkretų kompiuterį.

Įrankiai ir priemonės, kurių tikrai prireiks

Nebandykite valyti kompiuterio dulkių siurbliu ar šlapia šluoste – taip galite padaryti daugiau žalos nei naudos. Štai kas tikrai pravers:

Suspaustas oras – geriausias draugas valant elektroniką. Galite nusipirkti specialių balionėlių elektronikai valyti arba, jei dažnai valote, apsimoka įsigyti elektrinį oro pūtiklį. Kai kurie entuziastai naudoja oro kompresorius, bet čia reikia atsargumo – per didelis slėgis gali sugadinti komponentus.

Minkšti šepetėliai padės nuvalyti dulkes iš sunkiai pasiekiamų vietų. Tinka net seni dantų šepetėliai ar specialūs antistatiniai šepetėliai elektronikai. Tik būkite atsargūs su jautriais komponentais.

Mikrofibrų šluostės puikiai tinka korpuso ir didesnių paviršių valymui. Jos neskleidžia pūkelių ir gerai surenka dulkes.

Izopropilo alkoholis (bent 90% koncentracijos) pravers, jei reikia nuvalyti kietesnius nešvarumus ar senas terminės pastos liekanas. Jis greitai garuoja ir nepalieka likučių.

Termopasta – jei planuojate nuimti procesoriaus aušintuvą, būtinai turėsite naują terminę pastą. Sena pasta išdžiūsta ir nebeatlieka savo funkcijos. Nereikia pirkti brangiausios, bet ir pigiausia iš turgaus netiks – pasirinkite patikimų gamintojų produktus.

Dažniausios klaidos, kurių verta vengti

Net ir su gerais ketinimais galima suklysti. Štai keletas dalykų, kurių tikrai neverta daryti:

Valymas neišjungus maitinimo – atrodo akivaizdu, bet kai kas bando valyti kompiuterį, tiesiog jį išjungę, bet neištraukę maitinimo laido. Motininėje plokštėje vis tiek teka srovė, kol maitinimas prijungtas. Visada ištraukite laidą ir palaukite minutę prieš pradėdami darbą.

Ventiliatorių sukimas valymo metu – kai pučiate suspaustu oru, ventiliatoriai gali pradėti suktis labai greitai. Tai gali sugadinti guolius arba net generuoti elektros srovę, kuri gali pakenkti komponentams. Visada prilaikykite ventiliatorių pirštais.

Per didelis entuziazmas su vandeniu – taip, kai kurias dalis galima plauti vandeniu, bet būkite atsargūs. Dulkių filtrus – taip, ventiliatorius – galbūt, bet motininę plokštę ar vaizdo plokštę – tikrai ne. Ir visada, visada gerai išdžiovinkite prieš surinkdami atgal.

Termopastos kiekio neįvertinimas – per daug pastos yra beveik taip pat blogai kaip per mažai. Reikia tik lašelio ryžio grūdo dydžio viduryje procesoriaus. Kai pritvirtinsite aušintuvą, pasta pasiskleis pati.

Komponentų liečimas rankomis – statinė elektra yra reali grėsmė. Prieš liesdami komponentus, iškraukite statinę elektros įkrovą palietę metalinį korpuso paviršių arba naudokite antistatinę apyrankę. Ypač atsargiai elkitės su atmintimi ir vaizdo plokšte.

Prevencija – geriau nei valymas

Žinoma, geriausia strategija yra padaryti taip, kad valyti reikėtų kuo rečiau. Keletas paprastų įpročių gali labai sumažinti dulkių kaupimąsi:

Korpuso vieta – jei įmanoma, laikykite kompiuterį ant stalo, o ne ant grindų. Jei vis tiek tenka laikyti žemai, bent jau padėkite po juo kažką, kad jis nebūtų tiesiogiai ant kilimo.

Dulkių filtrai – jei jūsų korpusas neturi filtrų, galite juos pridėti. Parduodamos specialios magnetinės dulkių filtro medžiagos, kurias galima priklijuoti prie bet kurio ventiliatoriaus angos. Tai labai sumažina dulkių kiekį viduje.

Teigiamas slėgis korpuse – tai reiškia, kad į korpusą įpučiama daugiau oro nei ištraukiama. Tokiu atveju oras daugiausia įeina per filtruotas angas, o ne per visas įmanomas plyšeles. Tai sumažina dulkių kaupimąsi, bet reikia turėti gerus filtrus.

Reguliarus buto valymas – kuo švariau jūsų gyvenamoje erdvėje, tuo mažiau dulkių pateks į kompiuterį. Dulkių siurblys su HEPA filtru gali labai padėti.

Rūkymo vengimas – jei rūkote prie kompiuterio, nikotino dervos kartu su dulkėmis sukuria lipnų sluoksnį, kurį valyti yra košmaras. Be to, tai labai pagreitina komponentų nusidėvėjimą.

Kada geriau kreiptis į specialistus

Ne visada reikia viską daryti pačiam. Yra situacijų, kai protingiau pasitelkti profesionalus:

Jei turite nešiojamą kompiuterį, valymas dažnai yra sudėtingesnis nei stacionaraus. Kai kurie modeliai reikalauja beveik visiško išardymo, kad pasiektumėte aušinimo sistemą. Jei nesate tikri, geriau nerizikuokite.

Garantija – kai kurie gamintojai anuliuoja garantiją, jei patys atidarote korpusą. Pirmiausia patikrinkite garantijos sąlygas. Jei įrenginys dar garantijoje ir turi aušinimo problemų, kreipkitės į aptarnavimo centrą.

Sudėtingos aušinimo sistemos – jei turite vandeninį aušinimą, ypač pasidarytą pačiam, jo priežiūra reikalauja specialių žinių. Skysčio keitimas, sandarumo tikrinimas – tai ne pradedančiųjų darbai.

Seni kompiuteriai – jei jūsų kompiuteris turi daugiau nei 5-7 metus, kai kurios dalys gali būti trapios. Plastmasės detalės gali būti sudžiūvusios, jungtys – pažeistos. Čia reikia ypatingos atsargumo.

Profesionalus valymas paprastai kainuoja 20-50 eurų, priklausomai nuo regiono ir darbo sudėtingumo. Jei nesate tikri dėl savo įgūdžių, šie pinigai gali būti gera investicija, palyginti su rizika sugadinti komponentus už šimtus eurų.

Kai valymas tampa rutina, o ne galvos skausmu

Grįžtant prie pradinio klausimo – kaip dažnai valyti kompiuterį – atsakymas tikrai nėra universalus. Bet jei turėčiau suformuluoti praktišką planą vidutiniam vartotojui, jis atrodytų maždaug taip: dulkių filtrus tikrinkite ir valykite kas mėnesį, paviršinį valymu suspaustu oru atlikite kas 3-4 mėnesius, o giluminį valymą su terminės pastos keitimu – kartą per metus.

Žinoma, tai tik orientyras. Jūsų situacija gali reikalauti dažnesnio ar retesnio valymo. Svarbu stebėti savo kompiuterio elgesį – temperatūras, triukšmą, našumą. Jis pats jums pasakys, kada reikia dėmesio.

Ir nepamirškite, kad valymas – tai ne tik būtinybė, bet ir galimybė geriau pažinti savo įrangą. Kaskart atidarę korpusą, pastebėsite vis daugiau detalių, suprasite, kaip viskas veikia. Galbūt net įkvėps atnaujinti kokį komponentą ar pagerinti aušinimą.

Švarus kompiuteris – tai tylus, greitas ir ilgaamžis kompiuteris. Kelios valandos per metus, skirtos priežiūrai, gali pratęsti jūsų įrangos tarnavimo laiką metais. O tai reiškia ne tik sutaupytus pinigus, bet ir mažiau streso dėl netikėtų gedimų ar lėto veikimo. Taigi, kada paskutinį kartą žvilgtelėjote, kas dedasi jūsų kompiuterio viduje?